Tiesioginės užsienio investicijos Informacinės paslaugos sektoriuje (ECB/Eurostat).
2024 m. įplaukos į Lietuvą
498,1 mln €
(+23 619,1%)
,
Investicijos iš Lietuvos užsienyje −18,3 mln €
Detaliau (Tiesioginės užsienio investicijos) →
Kiek įmonių visoje ES kas ketvirtį paskelbiama bankrutuojančiomis
Informacija ir ryšiai sektoriuje —
Eurostato registruotų bankrotų indeksas (2021 m. vidurkis = 100).
Tai viso sektoriaus makroaplinkos rodiklis, o ne šios įmonės
vertinimas: parodo, ar veiklos sąlygos šakoje prastėja, ar gerėja, ir suteikia
išorinį rizikos kontekstą įmonės finansiniams rodikliams.
233,3
indeksas
−22,2% per metus
Mažėjantis
Paskutinis ketvirtis: 2026-Q2
Kaip skaityti? ▾
Indekso reikšmė 233,3
reiškia, kad ES šiuo metu per ketvirtį registruojama apie
2,33×
tiek bankrotų, kiek vidutiniškai 2021 m. (bazinis lygis = 100). Virš 100 —
daugiau bankrotų nei bazė, žemiau 100 — mažiau. Tai ne absoliutus
bankrotų skaičius ir ne šios įmonės bankroto tikimybė.
„% per metus" — paskutinio ketvirčio pokytis palyginti su tuo
pačiu ketvirčiu prieš metus (taip apeinamas sezoniškumas, nes duomenys sezoniškai
nekoreguoti). Augantis rodiklis rodo, kad vis daugiau šakos įmonių nebeatlaiko;
mažėjantis — kad aplinka stabilizuojasi.
Duomenys apima visą ES (ne vien Lietuvą) ir yra sugrupuoti į
8 stambias veiklos grupes, tad rodo bendrą kryptį, ne tikslią padėtį siauroje
nišoje. Bankrotai paprastai vėluoja 6–12 mėn. po ekonomikos
nuosmukio — tai atsiliekantis (lagging) indikatorius.
Šaltinis: Eurostat sts_rb_q
— registruoti bankrotai, ketvirtiniai, ES agregatas, indeksas 2021 m. = 100, sezoniškai nekoreguota.
· Plačiau: Makro ekonomikos statistika →
Kaip sparčiai kyla darbo sąnaudos (atlyginimai + „Sodra" + kiti kaštai vienam
dirbtam valandos vienetui) Informacija ir ryšiai
sektoriuje — Eurostato darbo sąnaudų indeksas, 2020 m. = 100. Tai
viso sektoriaus kaštų spaudimo rodiklis, ne šios įmonės
atlyginimų fondas: greitas augimas reiškia stiprėjantį kaštų spaudimą visai šakai.
182,1
indeksas
+3,0% per metus
Nedidelis augimas
Paskutinis ketvirtis: 2026-Q1
Kaip skaityti? ▾
Indeksas 2020 m. = 100. Reikšmė
182,1
reiškia, kad valandinės darbo sąnaudos šiame sektoriuje yra tiek procentų
aukštesnės nei 2020 m. Svarbiausia — augimo tempas
(„% per metus"), ne pats lygis.
Sparčiai kylančios darbo sąnaudos (raudona) spaudžia visos šakos maržas, ypač
darbo imlioje veikloje. Palyginimui — bendras LT atlyginimų augimas pastaraisiais
metais ~8–10 % per metus. Duomenys ketvirtiniai, sezoniškai nekoreguoti, tad
lyginama su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus.
Šaltinis: Eurostat lc_lci_r2_q
— darbo sąnaudų indeksas (I20), ketvirtinis, 8 stambios NACE grupės.
· Plačiau: visų sektorių palyginimas →
Kurioje ekonominio ciklo dalyje šiuo metu yra šios įmonės sektorius —
dabartinės aplinkos vertinimas, ne prognozė. Sudaromas iš kelių
Eurostato pasitikėjimo ir aktyvumo indikatorių (vartotojų ir verslo lūkesčiai,
paslaugų/prekybos/statybos klimatas, BVP augimas), palygintų su sektoriaus istoriniu
vidurkiu. Tai bendras fonas įmonės rezultatams, o ne pačios įmonės rodiklis.
Kaip skaityti? ▾
Sudėtinis balas svyruoja maždaug nuo −1 iki +1: virš +0,50 —
augimas (🟢), 0…+0,50 — lėtėjimas (🟡),
−0,50…0 — rizika (🟠), žemiau −0,50 —
recesija (🔴). Aukštesnis balas = sektoriaus rodikliai virš istorinio vidurkio.
Kiekvienas sektorius sveria indikatorius skirtingai (pvz. statybai svarbiausi
statybos lūkesčiai, mažmenai — prekybos klimatas). „24 mėn. min/max" rodo,
kaip dabartinis balas atrodo pastarųjų dvejų metų kontekste. Daugelis šių
rodiklių yra pirmaujantys (leading) — pasikeičia anksčiau
nei realūs įmonių rezultatai.
Šaltinis: Eurostat (BCS pasitikėjimo apklausos, BVP) · autorinis sudėtinis rodiklis
· Plačiau: BVP ir ekonomikos ciklai →
LT įmonių paskolų palūkanų normos pokytis nuo 2022-01 (ECB rate hiking ciklo pradžia) — bendras rinkos kontekstas, ne šios įmonės reali paskola.
Kiek pabrangtų
1 mln. € paskola nuo 2022-01?
+19 400 €/metus
LT įmonių paskolų norma pakito +1,94 proc. p.
Iliustracinis pavyzdys su fiksuota 1 mln. € suma — NE šios įmonės reali paskola ar įsipareigojimai.
Kodėl: EURIBOR pokytis (2022 m. sausis → dabar)
3 mėn.:
−0,560%
→ 2,513%
(+3,07 proc. p.)
6 mėn.:
−0,527%
→ 2,713%
(+3,24 proc. p.)
12 mėn.:
−0,477%
→ 2,954%
(+3,43 proc. p.)
LT įmonių paskolų norma — reali ECB skelbiama vidutinė bankų palūkanų norma, ne EURIBOR + fiksuota marža:
marža kinta ir nesutampa tiksliai su jokiu vienu EURIBOR terminu, todėl pokyčiai gali skirtis nuo aukščiau.
Šaltinis: ECB (EURIBOR)
· ECB (LT paskolų palūkanos)
· įmonės finansinės ataskaitos
Bendras Lietuvos ekonomikos fonas — šalies, ne šio sektoriaus
rodikliai. Naudinga kaip atskaitos taškas: pvz. įmonės pajamų augimą verta
lyginti su infliacija, o darbuotojų kaitą — su nedarbo lygiu.
BVP augimas (metinis, ketv.)
+4,1%
2026-Q2
pokytis per metus: +0,9 p.p.
Infliacija (HICP, metinė)
+5,8%
2026-08
pokytis per metus: +2,2 p.p.
Nedarbo lygis
5,9%
2026-07
pokytis per metus: −1,1 p.p.
Kaip skaityti? ▾
BVP augimas — realaus BVP pokytis palyginti su tuo pačiu
ketvirčiu prieš metus. Teigiamas = ekonomika auga.
Infliacija — suderinto vartotojų kainų indekso (HICP) metinis
pokytis. ECB siekis euro zonai ~2 %; virš 3 % — juntamas kaštų / perkamosios
galios spaudimas.
Nedarbo lygis — % nuo darbo jėgos. Žemas nedarbas = sunkiau
rasti darbuotojų, didesnis spaudimas atlyginimams.
Grafikai — paskutinių 3 metų duomenys (BVP — ketvirtiniai,
infliacija ir nedarbas — mėnesiniai).
„pokytis per metus" — dabartinės reikšmės skirtumas
procentiniais punktais nuo tos pačios datos prieš 12 mėn. Nedarbui tai
tiesiogiai reiškia, kiek pakito nedarbo lygis. BVP augimui ir infliacijai —
tai tempo pokytis (pagreitėjimas / sulėtėjimas), nes pačios
reikšmės jau yra metiniai tempai: pvz. „+2,2 p.p." prie infliacijos reiškia,
kad infliacija paspartėjo nuo 3,6 % iki 5,8 %, o ne kad kainos pakilo 2,2 %.
Šaltinis: Eurostat — BVP (namq_10_gdp), infliacija (prc_hicp_minr), nedarbas (une_rt_m).
· Plačiau: BVP
· infliacija
· darbo rinka →
CreditInfo
Rekvizitai.lt
Scoris.lt
sodra.lt