⚠️ Vidutinė būklė. Kultūros infrastruktūros centras veikia viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas sektoriuje nuo 1991 m. (35 metai). Pajamos per 3 metus sumažėjo 24,9% iki 6,61 mln. €. Vidutinis atlyginimas 2 284 €/mėn. (-0,6% per metus) — žemiau sektoriaus vidurkio. Darbuotojų skaičius auga (+3,3% per metus).

Pajamų dinamika

Įmonės informacija

Teisinė forma: Biudžetinė įstaiga
PVM kodas: LT100517917 (nuo 1994-05-01) (išreg. 2022-02-03)
Savivaldybė: Vilniaus m. sav.
Adresas: Vilnius, Šnipiškių g. 3, LT-09309
Tėvinis sektorius: Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
Sektorius: Sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitų socialinių paslaugų reguliavimas (EVRK 841200)

Duomenų šaltinis: Registrų centras

Kurioje ekonominio ciklo dalyje šiuo metu yra šios įmonės sektorius — dabartinės aplinkos vertinimas, ne prognozė. Sudaromas iš kelių Eurostato pasitikėjimo ir aktyvumo indikatorių (vartotojų ir verslo lūkesčiai, paslaugų/prekybos/statybos klimatas, BVP augimas), palygintų su sektoriaus istoriniu vidurkiu. Tai bendras fonas įmonės rezultatams, o ne pačios įmonės rodiklis.

Ekonomikos fazė · Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas (841200)

0,50

🟡 LĖTĖJIMAS

Sektoriaus rodikliai artimi istoriniam vidurkiui — nei ryškaus augimo, nei sąstingio signalo.

Balas: virš +0,50 — augimas · 0–+0,50 — lėtėjimas · −0,50–0 — rizika · žemiau −0,50 — recesija · Šaltinis: Eurostat · Atspindi dabartinę aplinką, ne prognozę

Kaip skaityti? ▾

Sudėtinis balas svyruoja maždaug nuo −1 iki +1: virš +0,50 — augimas (🟢), 0…+0,50 — lėtėjimas (🟡), −0,50…0 — rizika (🟠), žemiau −0,50 — recesija (🔴). Aukštesnis balas = sektoriaus rodikliai virš istorinio vidurkio.

Kiekvienas sektorius sveria indikatorius skirtingai (pvz. statybai svarbiausi statybos lūkesčiai, mažmenai — prekybos klimatas). „24 mėn. min/max" rodo, kaip dabartinis balas atrodo pastarųjų dvejų metų kontekste. Daugelis šių rodiklių yra pirmaujantys (leading) — pasikeičia anksčiau nei realūs įmonių rezultatai.

Šaltinis: Eurostat (BCS pasitikėjimo apklausos, BVP) · autorinis sudėtinis rodiklis · Plačiau: BVP ir ekonomikos ciklai →

LT įmonių paskolų palūkanų normos pokytis nuo 2022-01 (ECB rate hiking ciklo pradžia) — bendras rinkos kontekstas, ne šios įmonės reali paskola.

Kiek pabrangtų 1 mln. € paskola nuo 2022-01?

+19 400 €/metus LT įmonių paskolų norma pakito +1,94 proc. p.

Iliustracinis pavyzdys su fiksuota 1 mln. € suma — NE šios įmonės reali paskola ar įsipareigojimai.

Kodėl: EURIBOR pokytis (2022 m. sausis → dabar)

3 mėn.: −0,560% → 2,513% (+3,07 proc. p.)

6 mėn.: −0,527% → 2,713% (+3,24 proc. p.)

12 mėn.: −0,477% → 2,954% (+3,43 proc. p.)

LT įmonių paskolų norma — reali ECB skelbiama vidutinė bankų palūkanų norma, ne EURIBOR + fiksuota marža: marža kinta ir nesutampa tiksliai su jokiu vienu EURIBOR terminu, todėl pokyčiai gali skirtis nuo aukščiau.

Šaltinis: ECB (EURIBOR) · ECB (LT paskolų palūkanos) · įmonės finansinės ataskaitos

Bendras Lietuvos ekonomikos fonas — šalies, ne šio sektoriaus rodikliai. Naudinga kaip atskaitos taškas: pvz. įmonės pajamų augimą verta lyginti su infliacija, o darbuotojų kaitą — su nedarbo lygiu.

BVP augimas (metinis, ketv.)

+4,1%

2026-Q2

pokytis per metus: +0,9 p.p.

Infliacija (HICP, metinė)

+5,8%

2026-08

pokytis per metus: +2,2 p.p.

Nedarbo lygis

5,9%

2026-07

pokytis per metus: −1,1 p.p.

Kaip skaityti? ▾

BVP augimas — realaus BVP pokytis palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus. Teigiamas = ekonomika auga.

Infliacija — suderinto vartotojų kainų indekso (HICP) metinis pokytis. ECB siekis euro zonai ~2 %; virš 3 % — juntamas kaštų / perkamosios galios spaudimas.

Nedarbo lygis — % nuo darbo jėgos. Žemas nedarbas = sunkiau rasti darbuotojų, didesnis spaudimas atlyginimams.

Grafikai — paskutinių 3 metų duomenys (BVP — ketvirtiniai, infliacija ir nedarbas — mėnesiniai).

„pokytis per metus" — dabartinės reikšmės skirtumas procentiniais punktais nuo tos pačios datos prieš 12 mėn. Nedarbui tai tiesiogiai reiškia, kiek pakito nedarbo lygis. BVP augimui ir infliacijai — tai tempo pokytis (pagreitėjimas / sulėtėjimas), nes pačios reikšmės jau yra metiniai tempai: pvz. „+2,2 p.p." prie infliacijos reiškia, kad infliacija paspartėjo nuo 3,6 % iki 5,8 %, o ne kad kainos pakilo 2,2 %.

Šaltinis: Eurostat — BVP (namq_10_gdp), infliacija (prc_hicp_minr), nedarbas (une_rt_m). · Plačiau: BVP · infliacija · darbo rinka →

Tik informacinis kontekstas — ne tiesioginė įmonės charakteristika

Dažnai užduodami klausimai

Koks yra Kultūros infrastruktūros centras įmonės kodas?

Kultūros infrastruktūros centras juridinio asmens kodas yra 110051791. Šis kodas yra unikalus identifikatorius naudojamas visuose valdžios registruose, mokesčių deklaracijose ir sutartyse.

Kada buvo įregistruota Kultūros infrastruktūros centras?

Kultūros infrastruktūros centras buvo įregistruota 1991-03-14.

Kokiame sektoriuje veikia Kultūros infrastruktūros centras?

Kultūros infrastruktūros centras priskiriama Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas ūkio sektoriui pagal EVRK klasifikatorių. Sektoriaus statistika →

Koks yra Kultūros infrastruktūros centras veiklos statusas?

Kultūros infrastruktūros centras šiuo metu yra veikianti įmonė.

Kiek darbuotojų dirba Kultūros infrastruktūros centras?

Remiantis Sodra duomenimis, Kultūros infrastruktūros centras šiuo metu draudžia apie 62 darbuotojų. Sodra duomenys ir darbuotojų dinamika →

Kokios yra Kultūros infrastruktūros centras pajamos?

Pagal 2019 metų finansines ataskaitas, Kultūros infrastruktūros centras pardavimo pajamos siekė 6 610 tūkst. €. Pilnos finansinės ataskaitos →

Daugiau informacijos