Kauno kino centras "Romuva" veikia kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla sektoriuje nuo 1990 m. (35 metai).
Tiesioginės užsienio investicijos Filmų, vaizdo, TV programų gamyba sektoriuje (ECB/Eurostat).
Kiek įmonių visoje ES kas ketvirtį paskelbiama bankrutuojančiomis Informacija ir ryšiai sektoriuje — Eurostato registruotų bankrotų indeksas (2021 m. vidurkis = 100). Tai viso sektoriaus makroaplinkos rodiklis, o ne šios įmonės vertinimas: parodo, ar veiklos sąlygos šakoje prastėja, ar gerėja, ir suteikia išorinį rizikos kontekstą įmonės finansiniams rodikliams.
Indekso reikšmė 233,3 reiškia, kad ES šiuo metu per ketvirtį registruojama apie 2,33× tiek bankrotų, kiek vidutiniškai 2021 m. (bazinis lygis = 100). Virš 100 — daugiau bankrotų nei bazė, žemiau 100 — mažiau. Tai ne absoliutus bankrotų skaičius ir ne šios įmonės bankroto tikimybė.
„% per metus" — paskutinio ketvirčio pokytis palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus (taip apeinamas sezoniškumas, nes duomenys sezoniškai nekoreguoti). Augantis rodiklis rodo, kad vis daugiau šakos įmonių nebeatlaiko; mažėjantis — kad aplinka stabilizuojasi.
Duomenys apima visą ES (ne vien Lietuvą) ir yra sugrupuoti į 8 stambias veiklos grupes, tad rodo bendrą kryptį, ne tikslią padėtį siauroje nišoje. Bankrotai paprastai vėluoja 6–12 mėn. po ekonomikos nuosmukio — tai atsiliekantis (lagging) indikatorius.
Kaip sparčiai kyla darbo sąnaudos (atlyginimai + „Sodra" + kiti kaštai vienam dirbtam valandos vienetui) Informacija ir ryšiai sektoriuje — Eurostato darbo sąnaudų indeksas, 2020 m. = 100. Tai viso sektoriaus kaštų spaudimo rodiklis, ne šios įmonės atlyginimų fondas: greitas augimas reiškia stiprėjantį kaštų spaudimą visai šakai.
Indeksas 2020 m. = 100. Reikšmė 182,1 reiškia, kad valandinės darbo sąnaudos šiame sektoriuje yra tiek procentų aukštesnės nei 2020 m. Svarbiausia — augimo tempas („% per metus"), ne pats lygis.
Sparčiai kylančios darbo sąnaudos (raudona) spaudžia visos šakos maržas, ypač darbo imlioje veikloje. Palyginimui — bendras LT atlyginimų augimas pastaraisiais metais ~8–10 % per metus. Duomenys ketvirtiniai, sezoniškai nekoreguoti, tad lyginama su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus.
Kurioje ekonominio ciklo dalyje šiuo metu yra šios įmonės sektorius — dabartinės aplinkos vertinimas, ne prognozė. Sudaromas iš kelių Eurostato pasitikėjimo ir aktyvumo indikatorių (vartotojų ir verslo lūkesčiai, paslaugų/prekybos/statybos klimatas, BVP augimas), palygintų su sektoriaus istoriniu vidurkiu. Tai bendras fonas įmonės rezultatams, o ne pačios įmonės rodiklis.
Sudėtinis balas svyruoja maždaug nuo −1 iki +1: virš +0,50 — augimas (🟢), 0…+0,50 — lėtėjimas (🟡), −0,50…0 — rizika (🟠), žemiau −0,50 — recesija (🔴). Aukštesnis balas = sektoriaus rodikliai virš istorinio vidurkio.
Kiekvienas sektorius sveria indikatorius skirtingai (pvz. statybai svarbiausi statybos lūkesčiai, mažmenai — prekybos klimatas). „24 mėn. min/max" rodo, kaip dabartinis balas atrodo pastarųjų dvejų metų kontekste. Daugelis šių rodiklių yra pirmaujantys (leading) — pasikeičia anksčiau nei realūs įmonių rezultatai.
Bendras Lietuvos ekonomikos fonas — šalies, ne šio sektoriaus rodikliai. Naudinga kaip atskaitos taškas: pvz. įmonės pajamų augimą verta lyginti su infliacija, o darbuotojų kaitą — su nedarbo lygiu.
BVP augimas — realaus BVP pokytis palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus. Teigiamas = ekonomika auga.
Infliacija — suderinto vartotojų kainų indekso (HICP) metinis pokytis. ECB siekis euro zonai ~2 %; virš 3 % — juntamas kaštų / perkamosios galios spaudimas.
Nedarbo lygis — % nuo darbo jėgos. Žemas nedarbas = sunkiau rasti darbuotojų, didesnis spaudimas atlyginimams.
Grafikai — paskutinių 3 metų duomenys (BVP — ketvirtiniai, infliacija ir nedarbas — mėnesiniai).
„pokytis per metus" — dabartinės reikšmės skirtumas procentiniais punktais nuo tos pačios datos prieš 12 mėn. Nedarbui tai tiesiogiai reiškia, kiek pakito nedarbo lygis. BVP augimui ir infliacijai — tai tempo pokytis (pagreitėjimas / sulėtėjimas), nes pačios reikšmės jau yra metiniai tempai: pvz. „+2,2 p.p." prie infliacijos reiškia, kad infliacija paspartėjo nuo 3,6 % iki 5,8 %, o ne kad kainos pakilo 2,2 %.
Valstybės arba savivaldybės finansuojama įstaiga, teikianti viešąsias paslaugas. Pelno nesiekianti.
Tipinė veikla: Švietimas, kultūra, socialinės paslaugos, viešasis administravimasKauno kino centras "Romuva" juridinio asmens kodas yra 132082597. Šis kodas yra unikalus identifikatorius naudojamas visuose valdžios registruose, mokesčių deklaracijose ir sutartyse.
Kauno kino centras "Romuva" buvo įregistruota 1990-12-14.
Kauno kino centras "Romuva" priskiriama Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla ūkio sektoriui pagal EVRK klasifikatorių. Sektoriaus statistika →
Kauno kino centras "Romuva" šiuo metu yra veikianti įmonė.
Remiantis Sodra duomenimis, Kauno kino centras "Romuva" šiuo metu draudžia apie 15 darbuotojų. Sodra duomenys ir darbuotojų dinamika →
Ar ši informacija buvo naudinga?
CreditInfo
Rekvizitai.lt
Scoris.lt
sodra.lt